Laisvės g. 50,  LT-72309 Tauragė

Tel. 8-446-62929   

Faksas 8-446-61740

El. paštas: infotauragesrk.lt 

2017 m. spalio 17 d.

Apie mus

        

        Tauragės apskrityje nuo seno labiausiai žinomas magistralinis kelias Peterburgas–Berlynas. Jis nutiestas dar praėjusiame šimtmetyje – 1830–1836 m. Tai buvo vienas labiausiai prižiūrimų kelių, kuriam teko pergyventi net kelias rekonstrukcijas. Kelis kartus keitėsi jo danga: grindinį keitė skalda, vėliau asfaltbetoninė danga. Daug dėmesio šiam keliui skiriama ir dabar. Norima atgaivinti Hanzos kelią – nutiesti tiltą iš Skandinavijos valstybių per Estiją, Latviją, Lietuvą, Karaliaučiaus sritį į Vokietiją. Tranzitinis kelias eitų iš Skandinavijos kraštų keltais persikėlus į Taliną, toliau – per Rygą, Šiaulius, Tauragę, Tilžę, Karaliaučių pasiektų Berlyną. 2015 metais nutiestas Panemunės aplinkkelis, pastatyti nauji tiltai per Nemuną ir Nemuno prataką pagerins susisiekimą su Rusijos federacijos Kaliningrado sritimi ir per ją einančiu tranzitiniu keliu į Lenkiją ir Vokietiją.

Pirmoji kelius prižiūrinti organizacija Tauragėje, kaip ir visose tuometinėse apskrityse, įsteigta 1944 m. – buvo įkurtas Apskrities kelių skyrius. Kitais metais vietoj jo sudarytos atskiros sąjunginių ir respublikinių kelių organizacijos: Kelių eksploatacijos ruožas (KER-126) ir Tauragės KER. Vėliau šios abi organizacijos buvo sujungtos ir po kelių reorganizacijų iki 1991 m. išliko kaip Autokelių valdyba. Tauragės kelių valdyba tuo metu buvo viena didesnių kelių organizacijų, kuri ne tik remontavo ir prižiūrėjo kelius, bet ir juos tiesė, atlikdavo asfaltavimo darbus Tauragės, Jurbarko, Kauno, Šilalės, kitų aplinkinių rajonų tiesiamuose bei rekonstruojamuose keliuose.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Tauragės valstybinė kelių valdyba įsikūrė tame pačiame pastate, kuris buvo pastatytas Apskrities kelių skyriui dar 1944 m.

Valstybės įmonė „Tauragės regiono keliai“ dabartiniu pavadinimu veikia nuo 1995 m. Šiuo metu įmonėje dirba 164 darbuotojai. Jų bendrų pastangų dėka visuose įmonės prižiūrimuose keliuose sudaromos saugios ir patogios eismo sąlygos. Įmonę sudaro Tauragės, Jurbarko ir Šilalės kelių tarnybos bei Pagėgių meistrija, kurios veiklą vykdo administracinių ribų teritorijose. Taip optimaliau panaudojami mechanizmai, medžiagos ir darbo laikas. Pagrindinė įmonės veikla – kelių priežiūra. Didžiąją įmonės pajamų dalį sudaro LR kelių priežiūros ir plėtros finansavimo dalis, skirta kelių priežiūrai. Ji priklauso nuo prižiūrimų kelių ilgio, svarbos bei nustatyto kelių priežiūros lygio. Ši dalis sudaro ~80 proc. visų pajamų. Kita dalis ~20 proc. – tai lėšos, gautos už rangos darbus, atliktus kitoms organizacijoms, medžiagų realizavimą bei įvairias paslaugas.

Valstybės įmonė „Tauragės regiono keliai“ atsakinga už valstybinių kelių, esančių Tauragės regione, priežiūrą ir plėtrą. Įmonė prižiūri 1436,945 km valstybinės reikšmės kelių, tarp jų 65,968 km magistralinių, 337,476 km krašto ir 994,501 km rajoninės reikšmės kelių. Asfaltinių dangų yra 824,809 km, arba 57,40 proc. Likusieji 612,136 km, arba 42,60 proc., yra žvyrkeliai. Įmonės tikslas – vykdyti valstybės nustatytas užduotis, prižiūrint valstybinės reikšmės kelius, tiltus, kelio statinius, eismo reguliavimo priemones bei želdinius, išlaikyti kelių priežiūros normatyvais apibrėžtą kelių priežiūros lygį, sudaryti tokias sąlygas, kad valstybiniais keliais galėtų vykti nepertraukiamas, saugus ir patogus transporto priemonių eismas.

Per apskrities teritoriją tęsiasi 66 km magistralinio kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas ruožas, beveik 118 km – šalia Nemuno besidriekiantis keliautojų pamėgtas krašto kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožas.

Nors Tauragės regione žvyrkeliai sudaro nemažą procentą nuo visų valstybinių kelių, pastaraisiais metais dėl įvairių priežasčių jų asfaltavimo tempai sulėtėjo. Regione dar yra nemažai gyvenviečių, kurias kertantys keliai yra be asfalto dangos. Didesnis dėmesys šiuo metu skiriamas kelių ruožams iki 3 km ilgio, likusiems tarp jau išasfaltuotų kelių, ir kelių ruožams per gyvenvietes.

Kasmet, priklausomai nuo skiriamo finansavimo, atliekami tiltų ir vandens pralaidų remonto darbai, tvarkomos kelių sankasos, greideriuojami žvyrkeliai. Daug dėmesio skiriama asfaltbetonio dangų priežiūrai bei remontui, tačiau lėšų šių dangų dėvėjimosi sluoksniui atstatyti nepakanka. Esant nepakankamam finansavimui, regiono valstybinių kelių daugelio ruožų sankasų, asfaltbetonio dangų, vandens nuleidimo griovių, žvyro dangos sluoksnių techniniai parametrai nuolat blogėja. Yra kelių ruožų, kurie daugiau nei 10 metų laukia remonto. Juodųjų dangų remontas (paviršiaus apdorojimas) „Secmair“ mechanizmu, dangų palaistymai bitumo emulsija ar plyšių užtaisymas mastikomis tik maža dalimi pristabdo jų kokybės blogėjimą.

Įmonė prižiūri 119 tiltų, kurių bendras ilgis – 4238,49 m. Jurbarko tiltas per Nemuną – ilgiausias automobilių tiltas Lietuvoje. Jo ilgis 494 m, jis pastatytas 1978 metais ir artimiausiu metu jam būtina atlikti kapitalinį remontą. Šio tilto statyba buvo ekonomiškai pagrįsta. Tai svarbus transporto mazgas tarp regionų, nukreipiantis nemažą transporto srautą iš Lietuvos šiaurės vakarų į pasienį su Lenkija ir Europa.

Įmonė didelį dėmesį skiria eismo saugumui – yra vykdoma švietėjiška veikla, planuojamos ir diegiamos įvairios inžinerinės eismo saugumą gerinančios priemonės. Kasmet švietėjiškai veiklai vykdyti įmonei skiriama 14,5 tūkst. Eur. Už šias lėšas įsigyjama įvairių šviesą atspindinčių priemonių, kurios dalinamos vykdomų saugaus eismo akcijų metu mokyklose, seniūnijose, bendruomenėse, parapijose.

Pastaraisiais metais įmonės prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose įdiegta nemažai įvairių inžinerinių eismo saugumo gerinimo priemonių. Siekiant pagerinti eismo saugumą, rekonstruota 11 sankryžų į žiedines, atlikta keleto nesaugių sankryžų rekonstrukcija, įrengiant jose apšvietimą ir saugumo saleles su atskira eismo juosta kairiam posūkiui, įrengti pėsčiųjų-dviračių takai maršrutais Šilalė-Žadeikiai, Tauragė-Lauksargiai. Siekiant užtikrinti pėsčiųjų saugumą, įmonės keliuose įrengta visa eilė greičio mažinimo priemonių „plato“ – iškiliųjų pėsčiųjų perėjų. Gerinant avaringų kelių ruožų saugumą ir mažinant nuvažiavimo nuo kelio pavojų įmonės keliuose įrengiami apsauginiai metaliniai atitvarai.

Toliau vykdant inžinerinių saugaus eismo gerinimo priemonių diegimą, priklausomai nuo skiriamo finansavimo, numatoma įrengti pėsčiųjų-dviračių taką Jurbarko priemiestinėje zonoje į Rotulių gyvenvietę šalia kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Šis kelias driekiasi Panemunių regioninio parko vaizdingomis vietovėmis ir sutraukia daug turistų iš Lietuvos ir užsienio. Taip pat, numatoma įrengti pėsčiųjų-dviračių takus iš Tauragės į Baltrušaičių ir Norkaičių gyvenvietes, rekonstruoti pėsčiųjų-dviračių taką per Rukų ir Stoniškių gyvenvietes. Numatoma įrengti žiedines sankryžas šiuose keliuose: kelio Tauragė-Pašventys sankryžoje su keliu Tauragė-Vališkiai-Sakalinė, kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas sankryžoje su kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda jungiamaisiais keliais. Pagal parengtus projektus įrengti šaligatvius ir rekonstruoti važiuojamosios dalies dangą planuojama Viešvilės ir Lumpėnų gyvenvietėse.

Vykdant kelių priežiūrą ypač svarbi techninio ir projektų rengimo skyriaus veikla. Šiais metais į skyrių buvo priimti 3 jauni specialistai – 2 bakalaurai ir 1 magistras. 1 bakalauras ir 1 magistras baigė Vilniaus Gedimino technikos universitete kelių inžineriją, o 1 bakalauras baigė Aleksandro Stulginskio universitete žemėtvarkos specialybę. Skyriaus darbuotojai rengia žvyrkelių asfaltavimo ir asfalto dangų rekonstrukcijos techninius projektus, ruošia techninę dokumentaciją kelio defektų ištaisymui, vykdo įmonės prižiūrimų valstybinės reikšmės kelių kadastrinius matavimus. Šiems darbams atlikti naudojama moderni įranga – GPS „Trimble GNSS R8“, elektroninis tacheometras „Leica TC705“, o projektavimo darbai atliekami programa „AutoCad Civil 3D“. Įsigyta įranga paspartino kelių kadastrinius matavimus, pagerino projektavimo darbų atlikimo kokybę.

Siekiant kuo efektyviau vykdyti kelių priežiūrą, įmonės transporto priemonėse ir mechanizmuose įdiegta GPS (visuotinė padėties nustatymo sistema) įranga. Tai leidžia optimaliai planuoti transporto priemonių maršrutus, racionaliai išnaudoti turimus mechanizmus, taupiai naudoti kuro atsargas ir kitas medžiagas.

Atnaujinimo data: 2016-10-04